Civilinė byla Nr. e3K-3-263-823/2019

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.5; 3.4.3.7.1; 3.5.19.

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. liepos 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Alės Bukavinienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 15 d. nutarties peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ bankroto byloje (Nr. eB2-350-555/2018), kurioje patvirtintas patikslintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priverstinės hipotekos taikymo sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtintas UAB „Laugina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį, be kita ko, įtrauktas ir kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 124 300,09 Eur antros eilės finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintas patikslintas kreditorės VMI 141 386,76 Eur finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi UAB „Laugina“ bankroto byloje kreditorė VMI su 141 386,76 Eur finansiniu reikalavimu pakeista naujuoju kreditoriumi – VĮ Turto banku. 2018 m. gegužės 21 d. VĮ Turto bankas grąžino VMI 141 386,76  Eur reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“. Kreditorė pateikė prašymą patikslinti jos finansinį reikalavimą, nes, po bankroto bylos iškėlimo dienos UAB „Laugina“ iš Garantinio fondo lėšų patenkinus pirmos eilės kreditorių reikalavimus ir deklaravus gyventojų pajamų mokestį, susijusį su darbo santykiais, bei pateikus nekilnojamojo turto deklaraciją už 2016 metus, išaugo mokestinė nepriemoka. Nurodė, kad prašomas patvirtinti bendro 150 961,76 Eur dydžio patikslintas finansinis reikalavimas susideda iš 97 549,24 Eur priverstine hipoteka užtikrinto finansinio reikalavimo ir iš 53 412,52 Eur antros eilės finansinio reikalavimo. 

3.       BUAB „Laugina“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu iš UAB „Laugina“ kreditorių sąrašo išbraukti VĮ Turto banką ir patvirtinti patikslintą VMI 150 961,76 Eur finansinį reikalavimą, o klausimą dėl reikalavimo dalių tenkinimo tvarkos, t. y. dėl 97 549,24 Eur įkeitimu užtikrinto finansinio reikalavimo ir dėl 53 412,52 Eur antros eilės finansinio reikalavimo, prašė spręsti teismo nuožiūra.

4.       BUAB „Laugina“ kreditoriai UAB „Krašto projektai ir partneriai“ ir E. Laucius nesutiko su kreditorės VMI nurodyta finansinio reikalavimo tenkinimo eile (tvarka).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi panaikino VMI 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo pagrindu Hipotekos registre įregistruotą BUAB „Laugina“ turto priverstinę hipoteką. Teismas BUAB „Laugina“ bankroto byloje kreditorių VĮ Turto banką (su 141 386,76 Eur finansiniu reikalavimu) pakeitė naująja kreditore VMI ir patvirtino šios kreditorės patikslintą antros eilės 150 961,76 Eur finansinį reikalavimą. 

6.       Teismas, ištyręs šalių paaiškinimus ir byloje esančius duomenis, pažymėjo, kad nėra ginčo dėl kreditorės VMI 141 386,76 Eur finansinio reikalavimo dydžio ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad, Garantinio fondo lėšomis patenkinus pirmos eilės kreditorių finansinius reikalavimus, padidėjo įmonės įsiskolinimas valstybės, savivaldybių fondų biudžetams, todėl atmetė kreditorių prieštaravimus, kad nagrinėjamu atveju prašymas patvirtinti VMI finansinį reikalavimą esą buvo pateiktas praleidus įstatyme įtvirtintą terminą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atliekama ne finansinio reikalavimo tvirtinimo, o tikslinimo procedūra, kuriai toks terminas netaikytinas.

7.       Spręsdamas klausimą dėl VMI finansinio reikalavimo tenkinimo eiliškumo teismas nustatė, kad BUAB „Laugina“ turto priverstinė hipoteka buvo įregistruota jau galiojant šios įmonės turto areštui. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą teismas sprendė, kad tai sudaro pagrindą kreditorės VMI sprendimu taikytą priverstinę hipoteką ex officio (pagal pareigas) panaikinti.  

8.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės VMI atskirąjį skundą, 2019 m. sausio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį paliko nepakeistą.

9.       Kolegija nurodė, kad apeliacine tvarka spręstina tik dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo tenkinimo tvarkos.

10.       Kolegija nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatė UAB „Laugina“ nekilnojamojo turto (administracinio pastato) priverstinę hipoteką. Priverstinė hipoteka Hipotekos registre įregistruota 2016 m. gegužės 4 d. Tačiau tam pačiam UAB „Laugina“ priklausančiam nekilnojamam turtui nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. antstolio A. Š. 2015 m. rugpjūčio 10 d. Turto arešto aktų registro pranešimu apie turto arešto įregistravimą buvo įregistruotas turto areštas – apribota disponavimo teisė, o nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. Turto arešto aktų registro pranešimu apie turto arešto įregistravimą buvo įregistruotas turto areštas – apribota disponavimo teisė.

11.       Kolegija pažymėjo, kad kreditorės akcentuojamos priverstinės hipotekos savybės, ją atskiriančios nuo sutartinės hipotekos, nesudaro pagrindo teigti, jog daikto areštas (apribojant skolininko disponavimo teisę) nesudaro kliūčių kreditoriui nustatyti priverstinę to daikto hipoteką. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai ir nurodė, kad areštuotam skolininkės turtui mokesčių administratoriaus vienašaliu sprendimu priverstinė hipoteka negalėjo būti nustatyta.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

12.       Kasaciniu skundu trečiasis asmuo (kreditorė) VMI prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.175 straipsnyje yra išskirtos dvi hipotekos rūšys – priverstinė ir sutartinė. Sutartinės hipotekos atveju nekilnojamojo daikto savininkas disponuoja įkeičiamu turtu, tuo tarpu priverstinės hipotekos taikymas nėra susijęs su disponavimu – nekilnojamasis daiktas įkeičiamas priverstinai.

12.2.                      Nagrinėjamu atveju priverstinė hipoteka nustatoma siekiant užtikrinti viešąjį interesą – mokesčių sumokėjimą. CK nėra nurodyta, kad priverstinė hipoteka negali būti nustatyta turtui, kuris yra areštuotas. Skolininko turto areštas yra nustatytas kaip laikinoji apsaugos priemonė, draudžianti pačiam skolininkui disponuoti jam priklausančiu turtu, tačiau priverstinės hipotekos prigimtis yra kitokia nei sutartinės hipotekos, įstatymas nereikalauja skolininko sutikimo priverstinei hipotekai nustatyti. Iki hipotekos registravimo pritaikyto turto arešto, apribojančio disponavimo galimybes, pasekmės yra reikšmingos sutartinės hipotekos taikymui, kai daikto savininkas disponuoja įkeičiamu turtu, tačiau tokio arešto pritaikymas nelaikytinas apribojančiu atitinkamas teises turinčių valstybės institucijų galimybę taikyti įstatyme nustatytas priverstinio poveikio priemones, siekiant apginti viešąjį interesą.

12.3.                      Valstybinės mokesčių inspekcijos teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ), pagal kurį mokesčių administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Vienas iš užtikrinimo būdų yra priverstinė hipoteka. Jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad mokesčių administratoriaus sprendimu skolininko turtui nustatyta priverstinė hipoteka yra neteisėta (o tai lemtų išvadą, jog VMI finansinis reikalavimas (jo dalis) negali būti pripažintas prioritetiniu ir tenkintinu iš konkretaus įkeisto turto vertės Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 34 straipsnyje nustatyta tvarka), susidarytų situacija, kad viešojo intereso apsauga, siekiant gauti lėšų visuomenės poreikiams tenkinti, yra mažiau svarbi, o MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 15 punkto, 95 straipsnio 1 dalies ir CK 4.175 bei 4.176 straipsnių nuostatos būtų pažeistos.             

13.       Atsiliepimai į kasacinį skundą įstatymo nustatytais terminais pateikti nebuvo.

  

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl atsiliepimo į kasacinį skundą priėmimo

 

14.       2019 m. birželio 26 d. gautas suinteresuoto asmens UAB „Kontmena“ atsiliepimas į VMI kasacinį skundą ir prašymas atnaujinti terminą atsiliepimui į kasacinį skundą paduoti. Suinteresuoto asmens teigimu, pateikti atsiliepimo į kasacinį skundą įstatymo nustatytais terminais jis neturėjo galimybės, nes apie kasacinio skundo įrašymą į kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą nebuvo informuotas.

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsiliepimus į kasacinį skundą šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti per vieną mėnesį nuo skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. CPK 78 straipsnis nustato, kad procesinis terminas gali būti atnaujintas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso terminų tikslas yra užtikrinti teismo sprendimų, kartu ir civilinių teisinių santykių stabilumą. Dėl to praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, kiekvienu atveju savo nuožiūra sprendžia, ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, įvertindamas prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, t. y. ar termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-969/2018 37 punktą).

16.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, bylos duomenys patvirtina, jog apie kasacinio skundo įrašymą į kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą UAB  ,,Kontmena“, kaip ir kitiems proceso dalyviams, buvo pranešta 2019 m. balandžio 11 d. pranešimu įstatymų nustatyta tvarka. Pranešime nurodytas suinteresuoto asmens adresas atitinka adresą, nurodytą teikiamame atsiliepime į kasacinį skundą, todėl suinteresuoto asmens teiginiai, kad jam anksčiau nebuvo žinoma apie paduotą kasacinį skundą, vertintini kritiškai. Be to, kaip pažymi ir pats suinteresuotas asmuo, jis aktyviai dalyvavo šios bylos nagrinėjimo procese ir teikė savo poziciją ginčijamu klausimu, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsisakius priimti atsiliepimą į kasacinį skundą būtų iš esmės pažeista suinteresuoto asmens teisė būti išklausytam. Tuo tarpu priėmus atsiliepimą į kasacinį skundą, pateiktą teismo posėdžio dieną, bylos nagrinėjimas būtų užvilkintas, kadangi apie pateiktą atsiliepimą įstatymų nustatyta tvarka turėtų būti informuoti kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija atsisako atnaujinti terminą UAB ,,Kontmena“ atsiliepimui į kasacinį skundą paduoti ir, vadovaudamasi CPK 351 straipsnio 1 dalimi, UAB „Kontmena“ atsiliepimo į kasacinį skundą nepriima.

 

Dėl galimybės nustatyti priverstinę hipoteką turtui, kuris yra areštuotas apribojant disponavimo teisę

 

17.       Hipoteka yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Tai – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-307-2010).

18.       Hipoteka gali būti priverstinė ir sutartinė (CK 4.175 straipsnio 1 dalis). Hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių; kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; kitais šio kodekso nurodytais atvejais (CK 4.175 straipsnio 3 dalies 1–3 punktai).

19.       Pagal CK 4.175 straipsnio 4 dalį Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų ir mokesčių administratorių nustatomos priverstinės hipotekos nustatymo tvarką nustato šių subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pagal MAĮ nuostatas priverstinė hipoteka yra vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų, tačiau MAĮ nedetalizuoja, kokiais konkrečiais atvejais ir sąlygomis jis gali būti taikomas (MAĮ 103 straipsnis). VMI vertinimu, nesant CK ar MAĮ tiesiogiai įtvirtinto draudimo taikyti priverstinę hipoteką turtui, kuris yra areštuotas, darytina išvada, kad priverstinės hipotekos nustatymas areštuotam turtui yra galimas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais VMI argumentais.

20.       Pažymėtina, kad MAĮ įtvirtintos mokesčių administratoriaus teisės (ir pareigos) priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas ir taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo būdus, įskaitant priverstinę hipoteką, įgyvendinimo ribas gali nustatyti ne tik MAĮ, bet ir kiti įstatymai. Pavyzdžiui, draudimas taikyti priverstinę hipoteką įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą yra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtintas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte. Be to, šios teisės apribojimus gali nustatyti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai (CPK 18 straipsnis). Taigi, vien ta aplinkybė, kad aptariamas draudimas nėra tiesiogiai įtvirtintas CK ar MAĮ nuostatose, nesudaro pagrindo teigti, jog priverstinė hipoteka yra galima taikyti areštuotam turtui.

21.       Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar tik šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo juo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui atliekant vykdymo veiksmus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus (CPK 586, 675 straipsniai). Turto areštas taip pat yra ir vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų (MAĮ  101 straipsnis). Tais atvejais, kai areštuojant turtą yra apribojama disponavimo šiuo turtu teisė, tai reiškia priverstinį laikiną teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę apribojimą (Turto arešto registrų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė yra procesinė priemonė, tarnaujanti tam, kad teisingumo vykdymas nebūtų tik formalus teisinio ginčo išsprendimo aktas, bet kad būtų sudarytos sąlygos teismo priimtam sprendimui realiai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2006). Turto apsunkinimas hipoteka neabejotinai lemia asmens, kurio reikalavimams užtikrinti ginčo turtas yra areštuotas, reikalavimo patenkinimo galimybių sumažėjimą (o tam tikrais atvejais ir išnykimą) dėl įstatyme įtvirtintos hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Tokios pasekmės atsiranda nepriklausomai nuo to, kieno iniciatyva – skolininko ar trečiojo asmens – areštuotas turtas apsunkinamas hipoteka, todėl atmestini kaip nepagrįsti VMI argumentai, kad skolininko turto areštas, taikytas kaip laikinoji apsaugos priemonė, riboja tik paties skolininko (turto savininko) disponavimo turtu teisę. Toks aiškinimas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir jomis siekiamo tikslo, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad, nesant aiškaus priešingo nurodymo (išimties) turto arešto dokumente, turto areštas apribojant disponavimo šiuo turtu teisę reiškia, be kita ko, besąlyginį draudimą šį turtą apsunkinti hipoteka, kuris taikytinas tiek pačiam skolininkui, tiek tokią teisę turintiems tretiesiems asmenims.

23.       Teisėjų kolegija sutinka su VMI argumentu, kad įstatyme įtvirtinta galimybė nustatyti priverstinę hipoteką įstatymų leidėjo siejama su svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012) ir kad valstybės reikalavimų, atsirandančių iš mokesčių teisinių santykių, užtikrinimas įstatymų leidėjo yra tiesiogiai išskirtas kaip toks išskirtinis kreditoriaus interesas (CK 4.175 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vis dėlto ši aplinkybė, priešingai nei teigia VMI, pati savaime nėra pakankama spręsti, kad mokesčių administratoriaus teisė taikyti priverstinę hipoteką mokestinėms prievolėms užtikrinti negali būti ribojama, be kita ko, kitų skolininko kreditorių interesų apsaugos tikslais nustatytu skolininko turto areštu.

24.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors valstybės reikalavimų, atsirandančių iš mokesčių teisinių santykių, užtikrinimas įstatymų leidėjo yra pripažįstamas socialiai reikšmingu, tam tikrų grupių kreditorių reikalavimams (pavyzdžiui, kildinamiems iš darbo teisinių santykių, gyvybei ar sveikatai padarytos žalos atlyginimo, kt.) yra teikiama pirmenybė mokesčių administratoriaus reikalavimų atžvilgiu. Pavyzdžiui, CK 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilę tais atvejais, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pagal kurią įmokos į biudžetą ir valstybės piniginius fondus atliekamos trečiąja eile. Reikalavimai dėl bankrutuojančios įmonės mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų įmonės bankroto proceso metu tenkinami antrąja eile (ĮBĮ 35 straipsnis). Kaip jau minėta, ĮBĮ nuostatos tiesiogiai draudžia įtvirtinti priverstinę hipoteką įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), kadangi tokiu būdu būtų keičiamas įstatyme nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas bankroto proceso metu. Priverstinio vykdymo proceso metu reikalavimai, atsiradę iš mokesčių teisinių santykių, tenkinami trečiąja eile (CPK 754 straipsnis). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad mokesčių administratoriaus teisė vienašališkai nustatyti priverstinę skolininko turto hipoteką, nepaisant šiam turtui taikomų apribojimų, visais atvejais galėtų būti pateisinama mokesčių administratoriaus ginamo reikalavimo prioritetiniu pobūdžiu prieš visų kitų to paties skolininko kreditorių interesus.

25.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrais išimtiniais atvejais, kaip, pavyzdžiui, ilgai besitęsiantis bylinėjimosi procesas, mokesčių administratorius gali kreiptis į skolininko turto areštą nustačiusį teismą, prašydamas pritaikyti išimtį ir leisti nustatyti areštuotam turtui priverstinę hipoteką (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas individualiai vertintų bylos aplinkybes, ar yra pagrindas nustatyti mokesčių administratoriaus reikalavimų prioritetiškumą kitų kreditorių atžvilgiu. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su VMI argumentu, kad skundžiami teismų procesiniai sprendimai iš esmės apriboja mokesčių administratoriaus galimybes išieškoti mokestines nepriemokas ir tokiu būdu pažeidžia viešąjį interesą.

26.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias priverstinės hipotekos nustatymo sąlygas ir areštuotam turtui taikomų apribojimų apimtį, todėl naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

27.       Kasacinis teismas patyrė 12,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kreditorės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 

n u t a r i a :

 

Atsisakyti atnaujinti UAB „Kontmena“ terminą atsiliepimui į kasacinį skundą paduoti.

Atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) 12,38 Eur (dvylika Eur 38 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

        Alė Bukavinienė

 

        Donatas Šernas