Civilinė byla Nr. 2A-962-407/2019

Teisminio proceso numeris 2-56-3-01021-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.9.3

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. liepos 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Aldonos Tilindienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Šančių prekybos centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-38-264/2019 pagal ieškovų V. P. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Vaišvydava“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratorė pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nurodė, kad 2015 m. liepos 24 d. įvyko šeštasis BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkimas, kuriame ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta įpareigoti administratorių pateikti prašymą teismui priimti sprendimą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pabaigos. 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismas sustabdė sprendimo dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ veiklos pabaigos svarstymą iki bus atliktas įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimas. BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ (nauja kreditorė – UAB „Šančių prekybos centras“), atlikusi patikrinimą kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu. 2018 m. lapkričio 29 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1624-553/2018 paliko 2018 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuria atsisakyta pripažinti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu, nepakeistą. Bankroto administratorė pateikė teismui dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalyje.

2.       Kreditorė UAB „Šančių prekybos centras“ pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad nesutinka su prašymu priimti sprendimą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pabaigos. Teigė, kad nėra atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai ir tinkamai pabaigtos bankroto procedūros: kreditoriui UAB „Šančių prekybos centras“ nebuvo sudaryta galimybė balsuoti kreditorių susirinkime su esmingai padidėjusiu finansiniu reikalavimui; bankroto administratorė neginčija pagal actio Pauliana taisykles bankrutavusios įmonės sudarytų nekilnojamojo turto perleidimo sandorių su UAB „Global Petroleum“; UAB „Šančių prekybos centras“ ketina pasinaudoti teise teikti kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, kuria Kauno apygardos teismas BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto nepripažino tyčiniu; administratorės į bankroto bylą pateiktas likvidavimo aktas ir balansas neatitinka tokiems dokumentams teisės aktų keliamų reikalavimų; administratorės nėra teismui pateikusi prašymo sumažinti kreditorės UAB „Global Petroleum“ patvirtinto finansinio reikalavimo dydžio; bankroto administratorės įgalioto asmens M. D. atžvilgiu yra pareikšti įtarimai ir ar yra atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl jo vadovaujamų juridinių asmenų veiklos.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu pripažino BUAB ,,Naujoji Vaišvydava“ veiklą pabaigusia.

4.       Teismas nustatė, kad kreditorė UAB „Šančių prekybos centras“ neskundė nei vieno iš priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų, įskaitant ir 2019 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo (sušauktas vykdant 2019 m. sausio 9 d. teismo nutartį) nutarimus.

5.       Teismas, nustatęs, kad 2019 m. vasario 14 d. nutartimi išspręstas klausimas dėl UAB „Global Petroleum“ kreditorinio reikalavimo sumažinimo, 2019 m. vasario 20 d. nutartimi netenkintas kreditorės prašymo dėl baudos skyrimo bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui, įvertinęs bankroto administratoriaus paaiškinimus bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR finansų ministerijos pateiktą informaciją, darė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti bankroto administratorės įgalioto asmens M. D. bankroto byloje atliktų bankroto procedūrų skaidrumu.

6.       Teismas, įvertinęs 2019 m. sausio 29 d. raštą „Dėl 2019 m. vasario 8 d. šaukiamo BUAB „Naujoji Vaišvydava kreditorių susirinkimo“ ir 2019 m. vasario 8 d. BUAB „Naujoji Vaišvydava“ aštuntojo kreditorių susirinkimo protokolą, sprendė, kad kreditorės UAB „Šančių prekybos centras“ kelti klausimai, dėl kurių, kreditorės nuomone, negalima priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos, bankroto administratorės buvo nagrinėjami ir į juos atsakyta. Minėto 2019 m. vasario 8 d. BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkimo protokolo kreditorė UAB „Šančių prekybos centras“ neskundė. Teismas sprendė, kad atidėjus klausimo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimą nepagrįstai vilkins bankroto bylos nagrinėjimą.

7.       Nustatęs, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakyta pripažinti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu

, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi palikta; kreditorė UAB „Šančių prekybos centras“ pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties peržiūrėjimo, kurį 2019 m. kovo 13 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti, teismas sprendė, kad kreditorės UAB „Šančių prekybos centras“ argumentai, susiję su Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties teisėtumu, neturi teisinės reikšmės.

8.       Teismas, įvertinęs 2018 m. gruodžio 17 d. BUAB „Naujoji Vaišvydava“ balansą (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d.), 2019 m. vasario 12 d. paaiškinimus, 2019 m. kovo 1 d. ataskaitą apie bankroto procedūras (nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2019 m. kovo 1 d.), 2019 m. kovo 21 d. ir 2019 m. vasario 8 d. teiktą kreditorių susirinkimui informaciją, 2018 m. gruodžio 17 d. likvidavimo aktą, priėjo išvadą, kad įmonė turto neturi, o kreditorių susirinkime dar kartą buvo įvertinti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai.

9.       Teismas nustatė, kad nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 1 989 362,78 Eur. Pagal 2018 m. gruodžio 17 d. likvidavimo aktą bankroto iškėlimo dieną (2014 m. balandžio 25 d.) įmonės turtas sudarė 387 981,86 Eur. Vykdant įmonės bankroto procedūras buvo gauta
14 292,48 Eur suma, kuri panaudota bankroto administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais.

10.       Remdamasis teismų informacinės sistemos duomenimis, teismas nustatė, kad bylų, kuriose įmonė būtų proceso šalimi, nėra.

11.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus argumentus, kad įmonės likvidavimo aktas ir balansas neatitinka tokiems dokumentams teisės aktų keliamų reikalavimų. Teismo vertinimu įmonės bankroto administratorė atliko visus veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnyje, todėl įmonės likvidavimo procedūra yra baigta. Teismas nenustatė aplinkybių kodėl turėtų būti tęsiamos bankroto bylos procedūros.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

12.       Kreditorė UAB „Šančių prekybos centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, kad buvo atlikti būtinieji bankroto proceso darbai. Teigiama, kad BUAB „Naujoji Vaišvydava“ turi turto, t. y. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1624-553/2018 BUAB „Naujoji Vaišvydava“ naudai priteisė 358 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, atsakovė turi reikalavimo teisė, kuri laikytina turtu.

12.2.                      Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje (dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu) konstatuota, kad BUAB „Naujoji Vaišvydava“ faktiškai nemokia tapo 2013 m. pradžioje, todėl direktoriaus V. P. kreipimasis į teismą 2013 m. spalio 16 d. dėl bankroto bylos iškėlimo pavėluotas. Atsižvelgiant į tokias prejudicines aplinkybes įmonės bankroto administratorė turėjo imtis veiksmų išieškoti neteisėtais direktoriaus V. P. veiksmais bankrutavusiai įmonei padarytą žalą, tačiau atitinkami veiksmai nebuvo atlikti. Įmonės direktoriaus V. P. neveikimu įmonei buvo padaryta žala. Šios aplinkybės patvirtina, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimti bankroto administratorei pateikus ieškinį V. P. dėl žalos atlyginimo.

12.3.                      Taip pat įmonei esant nemokiai tarp BUAB „Naujoji Vaišvydava“, atstovaujamos V. P., ir UAB „Global Petroleum“, susijusio su tuo pačiu V. P., buvo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai. Taigi, bankroto administratorė turėjo imtis veiksmų pagal actio Pauliana taisykles ginčyti tokius bankrutavusiai įmonei nenaudingus sandorius.

12.4.                      Įmonės likvidavimo aktas, balansas ir kiti finansinės atskaitomybės dokumentai neatitinka tokiems dokumentams teisės aktų keliamų reikalavimų. 2018 m. gruodžio 17 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita sudaryta už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d., t. y. šie dokumentai nėra metiniai.

12.5.                      Bankroto administratorė nepateikė aiškinamojo rašto. Šiame dokumente turi būti pateikiama informacija, kuri svarbi analizuojant likvidacinį aktą ir balansą. 2018 m. gruodžio 17 d. balanse turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų duomenys nėra lygūs nuliui, o tai kelia abejonių ar šis dokumentas teisingas.

12.6.                      Paskutinė bankroto administratorės veiklos ataskaita pateikta 2015 m. liepos 24 d. įvykusiam šeštajam kreditorių susirinkimui. Nuo 2015 m. liepos 16 d. administratorės veiklos ataskaita nepateikta.

12.7.                      Bankroto byloje buvo priimta 2019 m. sausio 9 d. nutartis, kuria bankroto administratorė buvo įpareigota sušaukti kreditorių susirinkimą iškeltiems klausimams dėl kreditorės UAB „Šančių prekybos centras“ nurodytų kliūčių bankroto procesui užbaigti įvertinimo. Bankroto administratorė sušaukė 2019 m. vasario 9 d. aštuntąjį kreditorių susirinkimą, tačiau kreditorės pateikti klausimai į darbotvarkę įtraukti nebuvo ir jokie nutarimai priimti nebuvo.

12.8.                      Pagrindinė įmonės kreditorė yra UAB „Šančių prekybos centras“, kurios reikalavimas Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo padidintas iki 1 031 241,78 Eur. Tačiau bankroto administratorei ginčijus dalį reikalavimo civilinėje byloje Nr. 2-309-324/2015, kreditorė negalėjo pasinaudoti visu jai teisėtai priklausančiu finansiniu reikalavimu balsuoti kreditorių susirinkimuose, kuris realiai sudarė daugiau kaip pusę visų finansinių reikalavimų. Per visą įmonės bankroto procesą iki 2016 m. rugsėjo 7 d. įvyko 7 kreditorių susirinkimai, kuriuose buvo spręsti visi bankroto procesui reikšmingi klausimai, vėliau susirinkimai šaukiami nebuvo, išskyrus 2019 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimą, kuris sušauktas vykdant teismo įpareigojimą. Atsižvelgiant į tai, kreditorė negalėjo pasinaudoti savo teise visavertiškai dalyvauti įmonės bankroto procese priimant sprendimus.

13.       Atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratorė UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      2019 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkime buvo pateikta išsami susirinkimo medžiaga, kreditoriai supažindinti su priimtais teismų sprendimais tyčinio bankroto procese ir išdėstyti argumentai visais UAB „Šančių prekybos centras“ iškeltais klausimais.

13.2.                      Apeliantė nenurodo, kodėl nesutinka su bankroto administratorės išvadomis dėl pagrindų teisminiam procesui nebuvimo. Apeliantė kartoja, kad administratorė privalo ginčyti komercinių patalpų ir buto perleidimo UAB „Global Petroleum“ sandorius, tačiau minėto nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudarymo aplinkybės jau buvo išsamiai nagrinėtos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Minėti pirkimo pardavimo sandoriai buvo atlygintiniai, pardavimo kaina iš esmės nesiskyrė nuo jų rinkos vertės, o gautos lėšos panaudotos iš dalies atsiskaitant su banku ir sumokant skolas valstybės biudžetui.

13.3.                      Apeliaciniame skunde pirmą kartą yra keliamas klausimas dėl žalos iš įmonės vadovo priteisimo. Ankstesniuose procesiniuose dokumentuose apeliantė dėl kliūčių užbaigti įmonės bankroto procesą šių argumentų nenurodė. Bankroto administratorės manymu, pati apeliantė nenori inicijuoti šių teisminių procesų, nes patirtų papildomas bylinėjimosi išlaidas, todėl siekia, kad tai padarytų administratorė savo sąskaita, nes joks finansavimas šiems neperspektyviems procesams nenumatomas. Apeliantė turėjo teisę ir galimybę pati kreiptis į teismą su atitinkamais reikalavimais, tačiau to nedarė. Apeliantė už 100 Eur nupirkusi kreditorinį reikalavimą iš BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, siekia maksimaliai vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą.

13.4.                      Dėl apeliantės nurodomų įmonei priteistų 358 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad nors ši suma priteista BUAB „Naujoji Vaišvydava“, tačiau šias išlaidas patyrė asmeniškai bankroto administratorė, tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas Nr. 922572, pagal kurį už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bankroto administratorė sumokėjo advokatui
1 000 Eur. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma, atitektų bankroto administratorei, kuri siekdama greičiau užbaigti bankroto procesą, šiuos nuostolius prisiėmė sau ir su jais sutiko.

13.5.                      ĮBĮ finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą susieja ne su bet kokių pajamų ir sąnaudų apskaita, o tokių, kurios gaunamos/patiriamos ne tik disponuojant įmonės turtu, bet taip pat tą turtą valdant ir naudojant. Pajamos iš turto valdymo ir naudojimo gaunamos tik tuo atveju, kai bankrutuojanti įmonė, turėdama teismo leidimą, tęsia savo ekonominę ūkinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorė neprivalėjo rengti ir teikti kreditorių susirinkimui tvirtinti aiškinamojo rašto, o taip pat metinių balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų, numatytų ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte ir šiuo tikslu šaukti kreditorių susirinkimus.

13.6.                      Bankroto administratorė ataskaitą teikė pirmajam kreditorių susirinkimui, vėliau veiklos ataskaitos buvo teikiamos 2015 m. vasario 6 d. ir 2015 m. liepos 24 d. vykusiems kreditorių susirinkimams, todėl skundo argumentai, kad administratorė tris metus neteikė veiklos ataskaitos, yra nepagrįsti.

13.7.                      Aplinkybė, kad bankroto proceso pradžioje apeliantės patvirtinta reikalavimo teisė nesuteikė jai daugumos balsų kreditorių susirinkimuose nelėmė neigiamų pasekmių kreditoriams ir įmonei. Bankroto procedūros vyko tinkamai, buvo nustatyti ir patikslinti kreditorių reikalavimai, turtas, kuris buvo realizuotas ir teisingai paskirstytas. Visi kreditorių susirinkimo, bankroto administratorės sprendimai šiais klausimais nėra nuginčyti ir yra teisėti. Teisme išnagrinėtas apeliantės pareiškimas dėl tyčinio bankroto. Be to, apeliantė kreditorių susirinkimų ir administratorės sprendimų neskundė. Tai, kad apeliantė bankroto proceso eigoje neturėjo galimybės administratorei ir kitiems kreditoriams primesti savo valios, pasinaudodamas šiuo metu jai priklausančia balsų kreditorių susirinkime dauguma, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistas viešas interesas.

14.       Kreditorė UAB „Šančių prekybos centras“ pateikė rašytinius paaiškinimus dėl kliūčių užbaigti įmonės bankroto procedūras kartu pateikė papildomus įrodymus, prašydama prijungti prie bylos. Nurodo, kad kreditorė kreipėsi į teismą su netiesioginiais ieškiniais, ginčydama tarp BUAB „Naujoji Vaišvydava“ ir UAB „Global Petroleum“ sudarytą 2012 m. gruodžio 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, 2013 m. birželio 20 d. taikos sutartį, 2013 m. rugpjūčio 6 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtais ieškiniais apeliantė prašo pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, priteisiant iš UAB „Global Petroleum“ 88 690,65 Eur BUAB „Naujoji Vaišvydava“ naudai. Taip pat siekia prisiteisti 63 189,99 Eur žalos atlyginimą iš V. P. bei pripažinti negaliojančiu tarp BUAB „Naujoji Vaišvydava“ ir UAB „Global Petroleum“ sudarytą 2013 m. gruodžio 31 d. užkaitymo aktą ir prisiteisti 353 Eur žalos atlyginimą iš UAB „Global Petroleum“. Kreditorės teigimu, patenkinus netiesioginį ieškinį bankrutavusi įmonė gautų lėšų, kurias galėtų panaudoti kreditorių reikalavimams tenkinti.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16.       Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo bankrutavusios atsakovės veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18.       Kreditorė UAB „Šančių prekybos centras“ pateikė naujus įrodymus – ieškinių kopijas civilinėse bylose Nr. e2-1775-221/2019, Nr. e2-1791-260/2019, Nr. e2-18528-1107/2019, kuriais yra ginčijami tarp BUAB „Naujoji Vaišvydava“ ir UAB „Global Petroleum“ sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai, reikalaujamas žalos iš V. P. atlyginimas. Nurodoma, kad nauji įrodymai atsirado po to, kai buvo priimtas pirmos instancijos teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, jog pateikti dokumentai gali būti svarbūs sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų nustatymo, kreditorės pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos esmės

19.       Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu ĮBĮ nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, kad tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas, turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ir atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.95 straipsnio 3 dalis). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigtos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).

20.       ĮBĮ reglamentuoja sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo sąlygas. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

21.       Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesniu mastu) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.

22.       Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos nustatęs, kad egzistuoja visi ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai – kreditorių reikalavimams tenkinti įmonė lėšų ir turto neturi, visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra baigtos, byloje nėra duomenų, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorė neišnaudojo visų galimybių tenkindama kreditorių reikalavimus, bankroto administratorė teismui pateikė ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą.

23.       Atskirajame skunde nurodoma, kad bankroto administratorė neatliko būtinųjų bankroto proceso darbų. Teigiama, kad BUAB „Naujoji Vaišvydava“ turi turto – 358 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistų Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1624-553/2018; BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratorė turėjo imtis veiksmų išieškoti iš įmonės vadovo V. P. žalos atlyginimą bei pagal actio Pauliana taisykles ginčyti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, sudarytus tarp BUAB „Naujoji Vaišvydava“ ir UAB „Global Petroleum“; 2019 m. vasario 9 d. aštuntojo kreditorių susirinkimo darbotvarkėje nebuvo įtraukti kreditorės pateikti klausimai; įmonės likvidavimo aktas, balansas ir kiti finansinės atskaitomybės dokumentai neatitinka tokiems dokumentams teisės aktų keliamų reikalavimų bei bankroto administratorė nepateikė aiškinamojo rašto; bankroto administratorė nuo 2015 m. liepos 16 d. neteikė savo veiklos ataskaitos; ir kreditorė negalėjo pasinaudoti visu jai teisėtai priklausančiu finansiniu reikalavimu balsuoti kreditorių susirinkimuose, kuris realiai sudarė daugiau kaip pusę visų finansinių reikalavimų.

24.       Bankroto administratorius yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio, o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Vadinasi, tik bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas pareigas bei atstovaudamas bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę, sprendžia, ar kreiptis į teismą su ieškiniu, ar ne. Kreditorių nuomonė (valia) nesaisto bankroto administratoriaus inicijuoti administruojamos įmonės vardu teisminius procesus. Kreditorė, manydama, kad bankrutavusios įmonės sandoriai yra neteisėti, gali reikšti atitinkamus reikalavimus, neatsižvelgdama į įmonės bankroto administratorės poziciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-512-330/2019).

25.       Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą, kadangi tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2008; 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012). Tokiu būdu yra užtikrinama kreditorių teisė į teisminę gynybą net ir po likvidavimo procedūrų įmonėje užbaigimo (reiškiant reikalavimą dėl turto paskirstymo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019).

26.       Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant klausimą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu, Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimis buvo vertinama ar turto perleidimo sandoriai, sudaryti tarp BUAB „Naujoji Vaišvydava“ ir UAB „Global Petroleum“, buvo nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi atsakovės veiklai, galimai lėmę jos nemokumą. Nors minėti teismų procesiniai sprendimai nagrinėjamu atveju (sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos) neturi prejudicinės galios, tačiau BUAB „Naujoji Vaišvydava“ nekilnojamojo turto perleidimo sandorių teisėtumas bankroto byloje jau buvo patikrintas ir įvertintas. Be to, kaip matyti iš apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų, ji, vadovaudamasi minėta teismų praktika ir manydama, kad tarp BUAB „Naujoji Vaišvydava“ ir UAB „Global Petroleum“ sudaryti sandoriai yra neteisėti, taip pat iš BUAB „Naujoji Vaišvydava“ vadovo priteistina žala dėl to, kad būdamas įmonės vadovu laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikė Kauno apygardos teismui ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams ieškinius.

27.       Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantė kartu su rašytiniais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui pateikė ieškinių kopijas, kuriais siekia nuginčyti tarp BUAB „Naujoji Vaišvydava“ ir UAB „Global Petroleum“ sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius ir prisiteisti žalos atlyginimą iš įmonės vadovo bei UAB „Global Petroleum“, nesudaro pagrindo retrospektyviai vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismo sprendimo priėmimo metu neegzistavo rašytiniuose paaiškinimuose akcentuojama bankroto bylos užbaigimo kliūtis – ieškinių, civilinėse bylose Nr. e2-1775-221/2019, Nr. e2-1791-260/2019, Nr. e2-18528-1107/2019, neišnagrinėjimas. Be to, pažymėtina, kad šie ieškiniai gali būti išnagrinėti ir priėmus sprendimą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pabaigos.

28.       Apeliantės teigimu, BUAB „Naujoji Vaišvydava“ priklauso 358 Eur lėšų, kurios atsakovei yra priteistos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1624-553/2018 už patirtas bylinėjimosi išlaidas, rengiant atsiliepimą į UAB „Šančių prekybos centras“ atskirąjį skundą.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovės bankroto byloje nepatenkinti kreditorių reikalavimai sudaro 1 989 362,78 Eur sumą, sprendžia, kad 358 Eur suma sudaro tik vieną procentą nuo visos nepatenkintų reikalavimų sumos, todėl laikytina mažareikšme, iš esmės nesumažinanti bendros kreditorių reikalavimų sumos. Be to, sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomu argumentu, kad 358 Eur išlaidas patyrė BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratorė ir šią aplinkybę patvirtina pinigų priėmimo kvitas Nr. 922572, pagal kurį advokatui už teisinę pagalbą, buvo sumokėta 1 000 Eur. Apeliantė kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė turi kito realaus turto, nepateikė.

30.       ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkte nustatyta, kad administratorius teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais; 16 punkte nustatyta, kad administratorius organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas. ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte numatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą).

31.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankroto administratorius neturi pareigos teikti tvirtinti kreditorių susirinkimui finansinių ataskaitų rinkinio, kurį pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 20 straipsnio 3 dalį sudaro balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita, aiškinamasis raštas, o turi pareigą teikti tik jį sudarančias konkrečias finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-421/2015).

32.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad bankroto administratorė nepateikė aiškinamojo rašto, nes tokia

pareiga bankroto administratorei teisės aktuose nėra nustatyta. 

33.       Apeliacinio skundo argumentą, kad bankroto administratorė tris metus neteikė savo veiklos ataskaitos, paneigia byloje esantys įrodymai, kad administratorė veiklos ataskaitas teikė 2015 m. vasario 6 d. ir 2015 m. liepos 24 d. vykusiems kreditorių susirinkimams. Be to, kaip numatyta ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte administratorė teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. Tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ji kreipėsi į atsakovės bankroto administratorę dėl jos veiklos ataskaitos pateikimo.

34.       Atskirajame skunde teigiama, kad apeliantei nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti visu jai priklausančiu finansiniu reikalavimu balsuoti kreditorių susirinkimuose, kuris sudarė daugiau kaip pusę visų įmonės finansinių reikalavimų. Taip pat 2019 m. vasario 9 d. aštuntojo kreditorių susirinkimo darbotvarkėje nebuvo įtraukti kreditorės pateikti klausimai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais.

35.       ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises.

36.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantės kreditorinis reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi jai perėmus iš UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 1 031 241,78 Eur reikalavimą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, apeliantė, nuo 2016 metų tapusi atsakovės kreditore, turėjo teise dalyvauti visose atsakovės kreditorių susirinkimuose, o manydama, kad jos teisės yra pažeidžiamos ar priimami neteisėti sprendimai bankroto byloje, galėjo teikti skundus dėl kreditorių susirinkimų nutarimų ar administratorės veiksmų. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantė jokių skundų neteikė, todėl daroma išvada, kad savo procesinėmis teisėmis nepasinaudojo.

37.       Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta kliūčių priimti sprendimą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pabaigos.

38.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui ir bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

39.       Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bankrutavusios atsakovės pabaigos, tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                        Antanas Rudzinskas

 

 

Aldona Tilindienė

 

 

Vigintas Višinskis