Bankrutuoti nusprendusiems lietuviams Britanija užsidarys

Iki 2016 m. I pus. pabaigos Lietuvoje buvo užbaigti 94 fizinių asmenų bankroto procesai, arba 8,7% nuo visų pradėtų procesų, informuoja Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AATVNT). 31 asmeniui bylos buvo baigtos, 59 asmenų bankroto bylos dėl įvairių priežasčių buvo nutrauktos. Nuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. bankroto bylos iš viso buvo iškeltos 1.078 fiziniams asmenims. Per 2016 m. I pusm. bankroto bylos iškeltos 154 fiziniams asmenims, 27,4 % mažiau nei atitinkamu 2015 m. laikotarpiu (212 bylos).

Kol kas nedidelį užbaigtų bankroto procedūrų skaičių, anot AATVNT, lemia tai, kad, Fizinių asmenų bankroto įstatyme buvo numatyta iki 5 metų fizinio asmens bankroto bylos trukmė. Kadangi įstatymas įsigaliojo 2013 m. pavasarį, prognozuojama, kad gerokai daugiau bankroto procedūrų bus užbaigiama nuo 2018 m.

Kiek lietuvių yra pradėję bankroto procedūras kitose ES šalyse, oficialių duomenų nėra – AATVNT, nesant teisinio pagrindo, tokių duomenų nekaupia. Tačau tikėtina, kad tokių procesų gali būti nemažai.

Anot Algirdo Radušio, teisininkų kontoros „Radušys ir partneriai“ fizinių asmenų bankroto teisės eksperto, Didžioji Britanijoje bankrutuoja ne tik lietuviai, bet latviai, vokiečiai, olandai, kitų ES šalių piliečiai, čia kasmet iškeliama apie 100.000 fizinių asmenų bankroto bylų. Latvijoje kasmet pradedama apie 2.000 fizinių asmenų bankrotų.

„Kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos pilietybė nėra kriterijus, kur byla turi būti keliama, o teismai neprašo informacijos apie asmens pilietybę. Iš savo praktikos galiu daryti prielaidą, kad Latvijoje bankrutavusių lietuvių yra daugiau nei lietuvių, bankrutavusių Lietuvoje. Lietuvių emigracijos į Britaniją tikslas neretai būna ne noras gyventi šioje šalyje, o susitvarkyti bankroto procedūras. Latvijoje kitų ES šalių piliečių bankrutuoja mažiau, tačiau lietuviams tai gana patogi kryptis“, – sako jis.

Tačiau Didžiosios Britanijos gyventojams referendume nubalsavus už pasitraukimą iš ES, padėtis gali keistis iš esmės.

„Jei Britanija pasitrauks iš ES, Lietuva ir kitos ES valstybės neprivalės pripažinti ne ES šalies teismo išduotų sprendimų. Tai reiškia, kad britų teismui priėmus sprendimą dėl asmens bankroto, šis žmogus bus laikomas bankrutavusiu tik Britanijoje, tačiau jo bankrotas negalios nei Lietuvoje, nei kitose ES valstybėse“, – aiškina teisininkas.

Anot p. Radušio, norintys bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje lietuviai turėtų paskubėti: norint iškelti bankroto bylą, būtina Britanijoje gyventi ir dirbti ne mažiau nei pusmetį, šiek tiek užtrunka, kol sutvarkomi dokumentai, o pati bankroto procedūra čia trunka vienerius metus.

„Nuo to momento, kai Didžioji Britanija oficialiai kreipsis į ES dėl pasitraukimo iš Bendrijos, atsiras rizika, kad asmuo gali nespėti užbaigti bankroto procedūrų“, – sako teisininkas.

Latvijos televizijos laida „LNT Zinias“ taip pat tvirtina, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES skatina į sunkią finansinę padėtį patekusius latvius skubiai pradėti bankroto procedūras Britanijoje, kur jos pigesnės ir paprastesnės.

Britanijoje fizinio asmens bankroto trukmė – iki vienerių metai, Latvijoje – 1-3 m., Lietuvoje, pagal neseniai pakoreguotą tvarką – iki trejų metų nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Lietuvoje bankrutuoti siekiantis asmuo turi įrodyti, kad jo nemokumas yra pagrįstas, o kreditoriai įtraukiami jau į pirminę bylos stadiją, jų atsiklausiant, ar sutinka, kad asmeniui būtų keliama bankroto byla. Latvijoje nėra reikalavimo informuoti kreditorių prieš inicijuojant bankroto procesus, Britanijoje kreditoriai apie iškeltą bylą informuojami teismo sprendimo priėmimo metu.

Anot p. Radušio, Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 mln. antstoliams pateiktų vykdomųjų dokumentų dėl gyventojų skolų išieškojimo, todėl, tikėtina, kad ir ateityje fizinių asmenų bankrotų nemažės.

„Žinoma, kai kurios sumos yra nedidelės, tačiau pats faktas, kad statistiškai beveik kas antras gyventojas yra skolingas, įspūdingas. Lietuvoje dar daug ir tokių žmonių, kurie nesusitvarkė su skolomis po 2008 m. krizės ir lig šiol gyvena šešėlyje, dirba neoficialiai, turtą užrašo kitų žmonių vardu“, – sako jis.

Anot p. Radušio, tai nenaudinga valstybei, nes tokie asmenys, slėpdami pajamas, nemoka mokesčių, nepradeda naujų verslų.

„Jei Lietuvoje būtų priimta lengvesnė bankrutavimo tvarka, būtų geriau ir įsiskolinusiems žmonėms, ir valstybei“, – tvirtina jis.

Dovilė Satkauskienė, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja, tvirtina, kad iš viso šalies antstoliai įgyvendina apie 1,5 mln. vykdomųjų dokumentų, tačiau į šį skaičių įeina ir procesai dėl juridinių asmenų skolų, o didelė dalis vykdomųjų dokumentų yra dėl tų pačių asmenų skolų.

„Kalbant apie lengvesnę bankrutavimo tvarką, reikia turėti galvoje, kad tokiu atveju atsirastų didesnė rizika verslui, investuotojams, finansinėms institucijoms. Šios srities liberalizavimas gali turėti neigiamų pasekmių – būtų brangiau pasiskolinti, sudėtingiau išieškoti skolas, sunkesnėje padėtyje atsidurtų kreditoriai“, – sako ji..

Jos nuomone, bankrutavimas kitoje šalyje skolų turinčiam asmeniui nėra panacėja, nes neretai tokių bankrotų metu neišpildomos visos būtinos sąlygos, į bylą neįtraukiami visi kreditoriai.


Šaltinis: http://vz.lt/verslo-aplinka/2016/08/14/bankrutuoti-nusprendusiems-lietuviams-britanija-uzsidarys#ixzz4IEQRBYVj