Kur Lietuvoje šiemet labiausiai nesisekė verslui?

Per devynis šių metų mėnesius labiausiai nesėkmės persekiojo įmones, įsikūrusias Klaipėdoje, Visagine bei Vilniuje. Mažiausiai verslų, patyrusių bankrotus, areštus ar praradusių visus darbuotojus buvo Druskininkų, Rokiškio bei Kaišiadorių savivaldybėse.

Tokius duomenis pranešime spaudai skelbia įmonių rizikingumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ specialistai. „Dangus virš Lietuvos ekonomikos pastaruoju metu niaukiasi, optimistines prognozes keičia sunkmečio pranašystės, - pranešime sako UAB „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, - ir nors įmonėms visuomet rekomenduojame atidžiai sekti savo verslo partnerių būklę, dabar tai tampa itin aktualu. Baigiantis trečiam 2015-ųjų ketvirčiui, pabandėme išanalizuoti, kaip su kylančiais iššūkiais tvarkosi vieno ar kito Lietuvos rajono verslo subjektai. Be abejo, bendras rajono verslo atsparumas ekonomikos negandoms, priklauso ne tik nuo įmonių vadovybės ir personalo pastangų, kompanijų dydžio, rinkoje užimamų pozicijų, bet ir nuo savivaldybės politikos ir nuo to, kokią veiklą vykdančios įmonės vyrauja rajone.“

Reitinguodami Lietuvos savivaldybes pagal verslo nesėkmes specialistai skaičiavo bankrotus, areštus patyrusių, be personalo likusių, t.y. faktiškai neveikiančių įmonių santykį šimtui vienoje ar kitoje savivaldybėje veikiančių įmonių.

„Nes, imdami absoliučius skaičius, daugiausiai su problemomis susidūrusių kompanijų priskaičiuotume didmiesčiuose, kur įmonių ir šiaip yra daugiausia. Be to, kiekvienai verslo nesėkmių rūšiai suteikėme skirtingą svorį, priklausomai nuo nesėkmės įtakos tolimesnei įmonės veiklai. Rimčiausiai buvo vertinamas bankrotas, toliau įmonės ištuštėjimas ir turto areštai, - metodiką aiškina „Creditreform Lietuva“ analitikė.

Pasak pranešimo, vertinant verslo nesėkmių gausą šimtui rajono įmonių, labiausiai verslo negandos nedavė ramiai gyventi Klaipėdos (1 vieta reitinge), Visagino (2) ir Vilniaus (3) miestų įmonėms. Įkandin „lyderių“ rikiavosi Šiaulių (4), Radviliškio (5), Širvintų (6) ir Vilniaus rajonų (7) savivaldybės. Mažiausiai nesėkmes patyrusių įmonių šimtui veikiančių verslų per devynis šių metų mėnesius suskaičiuota Druskininkuose (60 vieta), Rokiškio (59) ir Kaišiadorių (58) rajonuose. Kiti didmiesčiai užėmė atitinkamai: Kaunas – 10, Šiauliai – 20, Panevėžys – 16 vietas.

Imant tik bankrutuojančių verslų statistiką, per šių metų sausį-rugsėjį net dvi iš šimto kompanijų bankrutavo penkiose Lietuvos savivaldybėse. Prasčiausi reikalai pagal besibaigiančių įmonių gausą klostėsi Širvintų rajone (2,6 bankroto šimtui verslų). Toliau rikiavosi Kalvarijos (2,59), Kazlų Rūdos (2,3) ir Klaipėdos miesto (2,2) savivaldybės. Nė viena įmonė nebankrutavo septyniose Lietuvos rajonuose. Mažiausia bankrutuojančių įmonių koncentracija per devynis mėnesius tarp didžiųjų miestų fiksuota Kaune. Čia šimtui veikiančių kompanijų įregistruotos 1,2 bankrutuojančios kompanijos.

Turto areštais turtingiausios buvo įmonės, reziduojančios Neringoje (14 areštų šimtui įmonių), Klaipėdos mieste ir rajone (po 13) bei Vilniaus rajone (11,8). Mažiausiai turto valdymo apribojimų registruota Birštono (1 areštas šimtui įmonių) ir Šilalės (2,6) savivaldybėse.

Tarp didmiesčių optimistiškiausia areštų statistika gali pasigirti Panevėžio verslas (6,8 arešto šimtui įmonių).

Kompanijų tuštėjimo metas per 2015-ųjų devynis mėnesius buvo aktyviausias Akmenės rajone (9,3 be personalo likusios įmonės šimtui čia veikiančių verslų), Rietavo (7,8) ir Alytaus (7,5) rajonų savivaldybėse. Iš didmiesčių įmonės labiausiai tuštėjo Kaune ir Vilniuje (po 5,6). Mažiausią be darbuotojų likusių kompanijų koncentraciją per šių metų devynis mėnesius fiksavome Šakių (0,8 tuščių įmonių šimtui), Raseinių (1,7), Elektrėnų (2,1) rajonuose. Iš didžiųjų miestų mažiausia darbuotojus „praganiusių“ kompanijų koncentracija galėjo pasigirti Šiauliai (3,8) ir Panevėžys (3,9).

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/kur-lietuvoje-siemet-labiausiai-nesiseke-verslui.d?id=69153798